2017-04-06

ReLigonys


religion

Borrowing from Anglo-Norman religiun, from Old French religion, from Latin religiō (scrupulousness”, “pious misgivings”, “superstition”, “conscientiousness”, “sanctity”, “an object of veneration”, “cult-observance”, “reverence). Most likely from the Indo-European root h₂leg with the meanings preserved in Latin "dīligěre" and "lěgěre", i.e. to read repeatedly or to have something solely in mind.


religion (countable and uncountableplural religions)
  1. (uncountable) The belief in and worship of a supernatural controlling power, especially a personal god or gods.
    My brother tends to value religion, but my sister not as much.

  2. (countable) A particular system of faith and worship.
    Islam is a major religion in parts of Asia and Africa.
    Eckankar is a new religion but Zoroastrianism is an old religion.

  3. (uncountable) The way of life committed to by monks and nuns.
    The monk entered religion when he was 20 years of age.

  4. (countable) Any practice to which someone or some group is seriously devoted.
    At this point, Star Trek has really become a religion.

  5. (uncountable, obsolete) Faithfulness to a given principleconscientiousness[16th-17th c.] 


re- 


word-forming element meaning "back to the original place; again, anew, once more," also with a sense of "undoing," c. 1200, from Old French and directly from Latin re- "again, back, anew, against," "Latin combining form conceivably from Indo-European *wret-, metathetical variant of *wert- "to turn" [Watkins]. Often merely intensive, and in many of the older borrowings from French and Latin the precise sense of re- is lost in secondary senses or weakened beyond recognition. OED writes that it is "impossible to attempt a complete record of all the forms resulting from its use," and adds that "The number of these is practically infinite ...." The Latin prefix became red- before vowels and h-, as in redactredeemredolentredundant.

Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
[Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbino terminijoje:] alb. lig, lik ‘böse, schlimm, krank, mager’ : lie. ligà ‘Krankheit’ taip pat gr. (ὀλιγος).
Šaltinis:
Jokl 1963, 150
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
HReUT. Atrodo, mažų mažiausiai vardažodžiuose per gr. reliktus su prarastu laringalu užtikrinta [struktūra]: μοιχός ‘santuokos laužytojas’ iš *moi̯g̑ʰ-ó-s iš šaknies *h₃mei̯g̑ʰ- ‘šlapintis’, kurią turi gr. ὀμείχω, lo. mingō ir t. t.; λοιγός ‘pražūtis, mirtis’ iš šaknies *h₃lei̯g-, kurią turi ὀλίγος ‘nežymus’, lie. ligà, alb. ligë ‘liga’ (Vb. lig ‘zehrt aus (išsekina)’ apie ligą).
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 164
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
[Imant domėn keltų kalbos duomenis, atsiveria naujos galimybės (tiesa, ne visada patikimos) aiškinti bl. žodžius ir peržiūrėti senas etimologijas:] lie. ligà, la. liga – kimrų llyth ‘švelnus, silpnas’ (< *lei̯g- / *lei̯k-) [žr. R. A. Fowkes, Problems of Cymric Etymology, Lingua Posnaniensis 1957, VI, 90–111].
Šaltinis:
Топоров 1963d, 256
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
Gr. ὀλίγος ‘mažas’, ‘negausiai’, ‘truputį’ [791…]. Dažnai kartojamas gretinimas su λοιγος, lie. ligà yra abejotinas. Taip pat žr. arm. alkʿat bei Beckes, The Development of the Proto-Indo-European Laryngeals in Greek, 1969, 74, 83, 87.
Šaltinis:
Chantraine DEG III, 791–792
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
Gr. λοιγός m. ‘netekimas, griovimas, mirtis’ […]. [...] veikėjo pavadinimas ‘griovėjas’ atliepia lie. kalboje išsaugotą veiksmažodį líegti ‘sirgti’, susijusį su veiksmo pavadinimu, kuris turi nulinį vokalizmą, lie. ligà, la. liga ‘liga, maras’. Dar prisimenama alb. lig ‘piktas, liesas’; taip pat galiausiai žodžio gale turintis q s. air. līach ‘vargšas, nelaimingas’, galbūt dar pr. licuts ‘mažas’. Su proteze turima: gr. ὀλίγος ‘mažas’, antra, arm. alkʿat ‘vargšas’. Žr. Pokorny IEW, 667.
Šaltinis:
Chantraine DEG III, 645
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
[Rekonstruojama s. alb. leksika, atitinkanti baltų kalbų žodyną] S. alb. *ligā > n. alb. ligë ‘liga’, *ligas > n. alb. i ligë ‘ligotas, blogas’, *ligustas arba *ligastas > n. alb. i ligshtë ‘negalįs, ligotas’, plg. lie. ligà, la. liga, lie. ligūstas.
Šaltinis:
Десницкая 1983, 18
Antraštė:
ligà
Reikšmė:
Krankheit, Seuche
Straipsnelis:
leik-leig- ‘vargas, žūtis’ (Walde Pokorny II, 308, Pokorny IEW, 667) : arm. ałkʿat ‘neturtingas, vargšas; vargeta’ ir t. t.; s. air. liach ‘vargšas, nelaimingas’; gr. λοιγός ‘žūtis, nelaimė, mirtis’ ir t. t. (ne ὀλίγος ‘mažas’, žr. Merlingen, БЕ 1962, V 2, 29; Lingua 1967, XVIII, 162), alb. lig ‘piktas, liesas’, ligë ‘piktumas, blogis’; lie. ligà ‘[vok.] Krankheit, Seuche’, líegti ‘sunkiai sirgti’, pãliegis-gỹs ‘pasiligojimas’ ir t. t. (Fraenkel LEW), la. liga‘liga, nelaimė, likimas’; (pa-), (nu-)líegti ir t. t. lie. kalboje dėl reikšmės artimumo yra maišomas su (-)lė́gti ‘atgulti; padėti, [vok.] niederlegen’ ir t. t. [60] (Fraenkel LEW 370).
Šaltinis:
Merlingen 1978, 59–60
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
La. liga ‘neleimė, liga’; gali būti giminingas gr. λοιγός ‘pražūtis, sumaištis’, alb. lígë ‘nelaimė, liga’. Akūtas randamas líegti ‘nykti, menkėti, silpti’, palíegti ‘susirgti’.
Šaltinis:
Derksen 2002, 11
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Winterio dėsnis vyko tik uždaruosiuose skiemenyse, plg., tariamą išimtį kaip lie. ligà ‘disease’ (taip pat plg. gr. loigós).
Šaltinis:
Matasović 2005, 155
Antraštė:
ligà
Straipsnelis:
[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms. Kai kurias tariamas išimtis galima paaiškinti tuo, kad antrinė circumfleksinė priegaidė atsirado iš intarpinio nosinio prezenso. Pvz.:] Lie. ligà ‘illness; disease’, la. liga ‘severe illness; pestilence’ šalia gr. ὀλίγος ‘nedaug’, λοιγóς ‘žala, mirtis’ turi antrinę circumfleksinę priegaidę, plg. (su)lìgti (prez. linga?), ligùistas ‘ailing, sickly’, ligónis ‘patient’ šalia dėsningo líegti (líegstalíego) ‘be seriously ill, waste away’.
Šaltinis:
Young 2008a, 209–210

ReLigonys....
O tai - pagonys pagonys...

The meaning "not (Judeo-)Christian" arose in Vulgar Latin, probably from the 4th century.[1] It is unclear whether this usage is derived primarily from the "rustic" or from the "civilian" meaning, which in Roman army jargon meant 'clumsy'. As a self-designation of neopagans attested since 1990.

Komentarų nėra: