LR Referendumo įstatymo 14 straipsnis

Sausio 29 dieną 15 val. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK)  rinksis į savo eilinį posėdį ir pirmu klausimu tarp kitų einamųjų klausimų svarstys klausimą „Dėl piliečių reikalavimo paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams narystei Europos Sąjungoje“.

Taigi VRK desperatiškai griebiasi paskutinio šiaudo – Sausio 24-osios Konstitucinio teismo sprendimo (KT) sprendimo kontekste (!!!) pamėginti brutaliai atimti iš lietuvių Tautos konstitucinę teisę išreikšti savo nuomonę svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais referendumo būdu. Bus bandoma žemės referendumo iniciatyvą paskelbti „antikonstitucine“ ir uždrausti jį skelbti, nežiūrint to, kad jau yra surinkti ir patikslinti visi reikiami 300 000 Lietuvos piliečių parašų.

Referendumo iniciatyvinės grupės narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka išplatino kvietimą, kuriame kviečia visuomenę ateiti prie VRK prieš 15 val. prasidėsiantį posėdį ir palaikyti referendumo iniciatorius.

Šitokio turinio e-laiškus šiandien išsiunčiau visiems Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams:

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke,

leiskite priminti Jums Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymą ir pacituoti jo 14 straipsnio 2 punktą.

14 straipsnis. Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą priėmimo tvarka
2. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

.
Pagarbiai,
.

Eugenijus Paliokas,

Iniciatyvinės grupės „Tautos valia“ privalomajam referendumui skelbti narys

Gavau atsakymą iš VRK nario Jono Udrio:

nuo:		Jonas Udris jonas@sutartys.lt
kam:		Eugenijus Paliokas
data:		2014 m. sausis 28 d. 22:52
tema:		Re: Leiskite priminti Jums Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymą
siųsta iš:		sutartys.lt

2014 m. sausis 28 d. 22:52, Jonas Udris <jonas@sutartys.lt> rašė:

Sveiki,

Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų laišką ir išreikštą rūpestį  referendumu, bei tuo, kad yra surinkta apie 300 tūkstančių piliečių parašų. Todėl asmeniškai atsakysiu į Jūsų laišką, pateikdamas mano pateikto VRK sprendimo projekto motyvus. Jeigu perskaitysite juos iki pabaigos, manau, suprasite.

I.

Pirmiausia, Konstitucinis Teismas  2014-01-24 nutarime pasakė, kad „pagal Konstituciją, referendumu nepanaikinus minėtų konstitucinių Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai“.

Šiuo metu Komisijoje yra tikrinami 2013-08-22 referendumo iniciatyvos „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ piliečių parašai, jų skaičiaus atitikimas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimams. Atsižvelgiant į 2014-01-24 LRKT nutarimą, tokio referendumo skelbimas, pirma neišsprendus klausimo dėl narystės Europos Sąjungoje atsisakymo, prieštarauja Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimams, konkrečiai principui dėl laisvo kapitalo judėjimo - Europos Teisingumo Teismas byloje Klaus Konle prieš Austriją (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:61997CJ0302:EN:HTML) išaiškino, kad nacionalinės teisės priemonės, kurios reglamentuoja žemės nuosavybės įsigijimą turi atitikti tiek Bendrijos normas reglamentuojančias įsisteigimo laisvę, tiek normas, reglamentuojančias laisvą kapitalo judėjimą.

Taigi, tokiomis aplinkybėmis referendumo tokiu klausimu, mano nuomone,  negalima rengti, todėl, nežiūrint to, kad 2013-08-22 Komisijos sprendimas registruoti iniciatyvinę grupę buvo priimtas, jo pagrindu išduoti parašų rinkimo lapai, parašai buvo renkami ir pristatyti Komisijai, bet kokie tolimesni Komisijos veiksmai, susiję su minėtos referendumo iniciatyvos svarstymu (tolimesnis parašų tikrinimas, svarstymas, ar surinktas reikalinga parašų kiekis, nepriklausomai nuo pateiktų parašų skaičiaus) yra vedantys prie nekonstitucinio rezultato, todėl prieštaraujantys Konstitucijai, ir todėl negalimi.

II.

Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus mano siūlomą projektą, bus sudarytos galimybė apskųsti  sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o šis, savo nuožiūra, galės dar kartą atsiklausi Konstitucinio Teismo.

Noriu atkreipti dėmesį, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumui siūlomo projekto atitikimo Konstitucijai galėtų ir Seimas, svarstydamas pateiktą VRK išvadą. O gali būti padaryta dar didesnės žalos tautai ir valstybei, jei pirmiausia įvyks referendumas, o paskui Konstitucinis Teismas pasakys, kad tokio referendumo apskritai negalima buvo rengti...

Taigi, aš noriu įsitikinti, ar šis referendumas atitinka Konstituciją, kiek įmanoma anksčiau, nes ilgesnis laiko tempimas tik dar blogins padėtį.

Pripažįstu, kad referendumui inicijuoti surinkta labai daug parašų. Sutinku, kad kiti referendumui siūlomi klausimai, pavyzdžiui, dėl  piliečių parašų skaičiaus referendumui surengti sumažinimo iki 100 000 yra įmanomi pagal Konstituciją, ir juos būtina svarstyti, tačiau referendumo iniciatoriai patys pareikalavo, kad referendumo klausimai nebūtų skaidomi.

Sprendimai tokiais svarbiais klausimais negali būti paremti vien emocijomis ir būti pagrįsti gandais ar įvairių populistų kalbomis. Tokie sprendimai reikalauja specialių teisinių žinių, teisinio darbo patirties, istorinio ir geopolitinio konteksto supratimo. Sprendimai turi atitikti Lietuvos piliečių taip pat referendumu pasirinktą strateginę vystymosi kryptį – gyvenimą laisvoje ir demokratiškoje Europos valstybių bendruomenėje, kurioje vienodai gerbiamos visų piliečių teisės, nepaisant jų kilmės, lyties, rasės, tautybės ar kitų bruožų.

Tikiuosi, kad visų Komisijos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą patikrins Lietuvos Respublikos teismai, ir galutinis sprendimas atitiks Konstituciją bei įstatymus ir bus naudingiausias Lietuvai.

Pagarbiai

Jonas Udris

Atsakiau į jo laišką:


Nuo: Eugenijus Paliokas <eugenijus.paliokas@gmail.com>
Data: 2014 m. sausis 28 d. 23:35
Tema: Re: Leiskite priminti Jums Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymą
Kam: Jonas Udris <jonas@sutartys.lt>

Sveiki,

ačiū už laišką.

Mano argumentai tokie:

1) Pirmieji, pamatiniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai skelbia:

Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

2) Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai apibrėžia Konstitucinio teismo kompetenciją – tai Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai vertinimas – referendumu priimtų sprendimų vertinimas neįeina į Konstitucinio teismo kompetenciją, todėl neturėtų galios net tuo atveju, jeigu Konstitucinis teismas imtųsi juos vertinti .

3) Konstitucinio teismo niekas ir neprašė vertinti Žemės referendumo iniciatyvos atitikimo Konstitucijai.

4) Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymas:

14 straipsnis. Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą priėmimo tvarka
2. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

Pagarbiai,

Eugenijus Paliokas

Beje, 2003 m. referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje buvo parengtas toks teiginys: Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje. Rinkėjai žymėjo TAIP arba NE skiltis - apie narystės vis besikeičiančioje Europos Sąjungoje sąlygas klausiama nebuvo.

P.S. Lietuvos teisininkų draugijos deleguotas VRK narys Jonas Udris atsakė man ne iš tos pašto dėžutės, kurioje gavo mano laišką,

nuo:		Eugenijus Paliokas eugenijus.paliokas@gmail.com
kam:		jonas.udris@vrk.lt
kopija:		..................
data:		2014 m. sausis 28 d. 22:00
tema:		Leiskite priminti Jums Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymą
siųsta iš:		gmail.com

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nary,

leiskite priminti Jums Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymą ir pacituoti jo 14 straipsnio 2 punktą.

14 straipsnis. Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą priėmimo tvarka
2. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

Pagarbiai,

Eugenijus Paliokas,

Iniciatyvinės grupės „Tautos valia“ privalomajam referendumui skelbti narys

o iš kitos - kaip ir mano jau sumokėtą baudą bandžiusi antrąsyk išieškoti antstolė; įdomus sutapimas.

P.P.S. Konstitucinio Teismo teisėjas E. Šileikis: nepagrįstai ignoruojama Lietuvos Konstitucijos viršenybė prieš ES teisę.

P.P.S. J. Udrio teigimu, kai referendumo organizavimas neturi jokios praktikos, jo baigtį gali nulemti vos kelios dešimtys parašų, tad jų tikrinimas privalo būti itin kruopštus.

„Tų parašų gali trūkti  ar netgi būti perviršis gal netgi iki kelių dešimčių. Bet rinkimų praktika rodo, kad mandato atitekimo klausimą vienam ar kitam kandidatui lemia vienas ar du balsai“, - teigė pašnekovas.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad, kilus abejonėms, parašų tikslumas gali būti nustatinėjamas balsuojant VRK nariams. Laidos vedėjui paklausus, ar yra tikimybė, kad tai bus visiškai subjektyvus sprendimas, J. Udris atsakė: „Tikrai taip.“